Antihistamininė dieta
Dietų sugalvota tiek, kad galėtume kas savaitę laikytis vis kitos ir jos vis tiek nesibaigtų. Šis tekstas bus apie sparčiai populiarėjančią antihistamininę dietą, kurią, beje, mėgsta ir gydytojai.
Mano įsitikinimu - jokios griežtos į rėmus telpančios dietos žmogus pats savo nuožiūra neturėtų laikytis. Tam yra gydytojai dietologai, kurie gali padėti susigaudyti ką valgyti, o ką geriau atiduoti kaimynui. Visi kraštutinumai dažniausiai atveda į dar didesnes sveikatos (fizinės arba psichinės) problemas.
Tačiau neretai išgirstu, kad būtent antihistamininė dieta yra ta, kurią galima pabandyti per daug savęs nebaudžiant, jei vargina tam tikros sveikatos problemos, tarkim: odos problemos, migrena, energijos trūkumas, netgi pokovidinis sindromas ar sunkus PMS. Nes tai nėra labai griežtai ribojanti dieta, o tiesiog kelių produktų atsisakymas. Taip, kaip susigalvojame mėnesį nevartoti kavos, cukraus, o gal alkoholio, taip pat galime pasimatuoti ir antihistamininę dietą per daug nerizikuodami savo sveikata (vėlgi, tiek fizine, tiek psichine). Jei efekto nėra - tai nėra. Neseniai medikių mamų grupėje antihistamininė dieta buvo pasiūlyta gydyti perioralinį dermatitą (kartu su kitais tepamais ir geriamais medikamentais). O kartais matau antihistamininę dietą parekomenduotą ir vaikams. Ir čia iškyla klausimai… Juk dažnu atveju vaikai valgo tai, ką jiems tėvai paduoda. Tai ką duoti, o ko ne? Ar galima duoti šiek tiek, ar neduoti išvis? Čia ir yra šios dietos trūkumai, nes neaišku.
Žodis ANTI jau pasako, kad tai yra prieš kažką, mažiau kažko. Konkrečiai - histamino.
Histaminas - tai cheminė medžiaga, randama kai kuriose organizmo ląstelėse. Jis sukelia daugelį alergijos simptomų, pavyzdžiui, slogą ar čiaudulį, niežulį. Kartais histaminas veikia nervų sistemą ir taip sukelia galvos skausmą. Kai žmogus yra alergiškas tam tikrai medžiagai, pavyzdžiui, maistui ar dulkėms, imuninė sistema klaidingai mano, kad ši paprastai nekenksminga medžiaga iš tikrųjų yra priešas mūsų organizmui. Taip veikia alergijos - padidėjęs jautrumas kažkam.
Histamino vaidmenį alerginių reakcijų moduliavime mokslininkai nustatė prieš beveik 100 metų. Jau žinoma, kad histamino yra visuose kūno audiniuose, tačiau didžiausia jo koncentracija aptinkama bazofiluose ir putliosiose ląstelėse. Histaminas veikia ir kaip vazoaktyvi (sutraukianti) medžiaga, o poveikis stebimas į bronchų lygiuosius raumenis ir niežėjimo nervines galūnėles. Histaminas taip pat reguliuoja įvairias fiziologines funkcijas, atlikdamas pagrindinį vaidmenį organizmo uždegiminio atsako procese. Putliosios ląstelės, histamino saugyklos, jį išskiria, kai organizmas susiduria su įjautrinančia medžiaga, tarkim lateksu, braške, žemės riešutu. Dilgėlinė yra tipinis to pavyzdys.